Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų vartotojo patirtį.
Skaityti daugiau: Taisyklės ir sąlygos
Socialiniai tinklai kaip informacijos šaltinis
Praleidžiame daugybę laiko socialiniuose tinkluose dalindamiesi informacija, bendraudami su draugais, skaitydami naujienas. Ar kada pagalvojai, kodėl savo naujienų sraute kartais matai tik tam tikro tipo įrašus?
Šiame vaizdo įraše sužinosi, kaip veikia „Facebook“, „Instagram“ ir kiti populiarūs socialiniai tinklai.
Personalizuoti algoritmai ir filtro burbulas
Socialiniai tinklai siekia kiek įmanoma ilgiau tave išlaikyti savo platformose, todėl stengiasi siūlyti tau kuo aktualesnį turinį. „Meta“, kuriai priklauso „Facebook“ ir „Instagram“, „Google“, „YouTube“ savininkas, žinodama tavo naršymo istoriją ir įrašų žiūrėjimo įpročius, įvaldė personalizuotų pasiūlymų meną. Pavyzdžiui, jeigu kada gūglinai žodžius „klimato kaita“, tavo naujienų sraute rastume klimato kaitos organizacijų, aktyvistų įrašų, straipsnių, vaizdo įrašų, taip pat susijusių reklamų.
Viskas, kas prieštarauja tavo požiūriui, bus išfiltruota, taigi pateksi į filtro burbulą. Šį terminą pasiūlė interneto aktyvistas Elis Pariseris, apie šį reiškinį parašęs knygą „The Filter Bubble: What the Internet Is Hiding from You“.
Būti filtro burbule – tai būti intelektualinėje izoliacijoje, kas, geriau pagalvojus, yra tam tikras interneto paradoksas.
Dar nėra visiškai aišku, kiek izoliuojantis turinys socialiniuose tinkluose prisideda prie poliarizuotos visuomenės kūrimo. Tačiau akivaizdu, kad jų paieškos sistemos gali atskirti tave nuo alternatyvaus tavo nuomonei ar požiūriui turinio. O tai gali turėti neigiamos įtakos tavo suvokimui apie egzistuojančią nuomonių įvairovę, svarbias pasaulio problemas ar jų vertinimui. Savo knygoje E. Pariseris rašo, kad „demokratijai reikia piliečių, kurie galėtų matyti realybę kitų akimis, bet vietoje to mes vis labiau ir labiau užsiveriame savo burbuluose. Demokratijai svarbu remtis bendrais faktais – vietoje to mums siūlomos paralelinės ir atskiros visatos.“
Dėl filtro burbulo gali pradėti manyti, kad visi galvoja taip, kaip tu. Deja, tai mažai tikėtina. Tavo informacinis laukas tiesiog yra atskiriamas nuo kitų pasaulėžiūros, mat jie yra už tavo filtro burbulo. Laikui bėgant, tai gali privesti prie ekstremalių politinių pažiūrų ir didelės politinės poliarizacijos visuomenėje.
Filtro burbulo viduje
Dažnai nesuvokiame, kad esame filtro burbule, nes neturime su kuo jo palyginti, nežinome, kaip kitaip jis atrodytų. Šis interaktyvus įrankis parodo, kaip socialinės medijos srautas gali atrodyti iš skirtingų filtro burbulų perspektyvos. Išbandyk jį ir pamatysi, kaip kitaip turinys yra dėliojamas moterims ir vyrams, jaunesnei ir vyresnei kartai, dabartinio JAV prezidento Joe Bideno ir buvusio prezidento Donaldo Trumpo rinkėjams. Ką pamatysi, nėra išsigalvojimas. Tai – internetinio portalo „The Markup“ iš konkrečių žmonių surinkti duomenys.
Kas socialiniuose tinkluose kuria populiarų turinį?
Socialiai tinklai yra puiki vieta suburti žmones bei sukurti tamprų ryšį tarp turinio kūrėjų ir sekėjų. Sėkmingiausi kūrėjai savo populiarumą dažnai išnaudoja pinigams užsidirbti – reklamuoja prekės ženklus, gyvenimo būdą ar konkrečius produktus. Bet ar gali pasitikėti jų saldžiais įrašais apie naują kosmetikos prekės ženklą ar video žaidimą? Paklausėme kelių nuomonės formuotojų apie jų patirtį kuriant turinį.
Duomenų apsauga ir saugumas internete
Internetas niekada nebus 100 proc. saugus, todėl turime žinoti apsaugos priemones, kurios sumažintų mūsų pažeidžiamumą skaitmeninėje erdvėje.
Privatumo nustatymai
Peržiūrėk visų socialinių tinklų nustatymus ir detaliau susipažink su privatumo skyriumi. Kas gali matyti informaciją apie tavo gimtadienį? Miestą, kuriame gyveni? Nuotraukas? Ar tik draugai, ar visi? Ar nori, kad visi matytų šiuos tavo duomenis? Taip pat peržiūrėk savo duomenų pasiekiamumo leidimus, kuriuos suteikei platformoms. Pavyzdžiui, ar nori, kad jos naudotų veido atpažinimo technologiją pagal tavo nuotrauką? Jeigu ne, pažymėk tai.
Peržiūrėk visų socialinių tinklų nustatymus ir detaliau susipažink su privatumo skyriumi. Kas gali matyti informaciją apie tavo gimtadienį? Miestą, kuriame gyveni? Nuotraukas? Ar tik draugai, ar visi? Ar nori, kad visi matytų šiuos tavo duomenis? Taip pat peržiūrėk savo duomenų pasiekiamumo leidimus, kuriuos suteikei platformoms. Pavyzdžiui, ar nori, kad jos naudotų veido atpažinimo technologiją pagal tavo nuotrauką? Jeigu ne, pažymėk tai.
Socialinės medijos renka tavo asmeninius duomenis, kad galėtų personalizuoti turinį ir tau aktualias reklamas. Bet linija tarp to, kiek informacijos jie apsaugo, o kiek dalijasi su kitais, yra plonytė. Pavyzdžiui, 2019 metais „TikTokas“ gavo milijoninio dydžio baudą už tai, kad rinko jaunesnių nei 13 metų vaikų vardus, el. pašto adresus ir vietovės duomenis. 2021-aisiais įsigalioję naudojimosi sąlygų pakeitimai įgalino „Tiktoką“ rinkti biometrinius asmens tapatybę patvirtinančius vartotojų duomenis, įskaitant veido ir balso informaciją.
„Facebookas“ ir „Instagramas“ taip pat naudoja nuotraukų skenavimo funkciją reklamos tikslams. Pavyzdžiui, jeigu jūsų nuotraukoje yra maišelis su „McDonald’s“ prekės ženklu, gali būti, kad kitąsyk prisijungę sulauksite su tuo susijusios tikslinės reklamos. Ne taip seniai „Facebookas“ paskelbė atsisakantis veido atpažinimo technologijos ir nurodė, kad ištrins visą iki tol sukauptą milijonų nuskenuotų veidų informaciją. Bet šis technologijų gigantas vis tiek renka daug duomenų apie tave, tad pravartu nueiti į privatumo nustatymų skiltį ir įsivertinti, kuo iš tiesų nori su juo dalintis.
Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) yra svarbus Europos Sąjungos nutarimas, įsigaliojęs 2018 metais. Jo tikslas interneto vartotojams suteikti daugiau savo duomenų kontrolės. Reglamentas įpareigoja tinklalapius labai aiškiai išdėstyti, kokią informaciją jie renka apie savo vartotojus ir kaip ji bus panaudota. Kitu atveju sulauks didelių baudų. „Google“ buvo viena pirmųjų kompanijų, gavusių tokį „apdovanojimą“. Ji buvo nubausta 50 mln. eurų bauda po to, kai be vartotojo sutikimo panaudojo jo duomenis personalizuotai reklamai. Reguliavimas taip pat suteikia „teisę būti pamirštam“ – asmuo turi teisę būti ištrintas iš internetinės paieškos sistemų.
Viešas Wi-Fi
Vieši Wi-Fi nėra saugūs. Prisijungę prie tokio tinklo tampame pažeidžiami, nes informacija, kurią siunčiame ar priimame, pavyzdžiui, interneto srautas (lankomi tinklalapiai, slaptažodžiai ir pan.), potencialiai gali būti peržiūrimi kito prie tinklo prisijungusio asmens. Kai prisijungi prie viešo Wi-Fi, venk tikrinti jautrią asmeninę ar finansinę informaciją, kai baigsi apsilankymą, atsijunk nuo tinklalapių, lankykis tik užšifruotose svetainėse (tose, kurios prasideda „https“, o ne „http“). Taip pat atkreipk dėmesį į telefono nustatymus, kad prie viešo Wi-Fi įrenginys nesijungtų automatiškai.
Kalbant apie asmeninius prieigos prie interneto taškus (angl. hotspot), pirmiausia pasitikrink vardą. Ar jis pavadintas „Dalios Grybauskaitės Wi-Fi“? Geriau būtų pavadinimą pakeisti į labiau anonimiškesnį. Jeigu atvykę į kavinę neprisistatome visiems, kuo mes vardu, kodėl kai kurie taip elgiasi su savo prieigos taškais?
Vietovė
Kartais svarbu leisti telefonams žinoti mūsų tikslią buvimo vietą – kai naudojamės žemėlapiais, prašome rekomendacijų naujose apylinkėse. Bet turi suprasti, kad vietovės duomenys daug atskleidžia apie tavo gyvenimą. Ir vos tik ji pateks į kitų rankas, susigrąžinti šios informacijos nebegalėsi. Vienas paprasčiausių būdų sužinoti, kokios programėlės turi prieigą prie tavo vietovės duomenų, – patikrinti telefono privatumo nustatymus ir leidimų skyrelį. Gali pamatyti įdomių dalykų, pavyzdžiui, kad skaičiuotuvas, kai nori atlikti funkcijas, prašo leidimo žinoti tavo buvimo vietą?
Manytumei, kad šie pavieniai duomenys nėra tokie svarbūs. Tačiau įdėti į kontekstą ir sujungti su papildomais duomenimis, jie atskleidžia gerokai platesnį bei išsamesnį vaizdą. Jungtinių Amerikos Valstijų laikraštis „The New York Times“ 2019-aisiais publikavo išsamią analizę, kaip atrodo milijardo žmonių vietovės duomenys, ir kad žmonėms, turintiems prieigą prie jų bei norintiems daugiau sužinoti apie tave, tavo gyvenimas gali būti lyg atversta knyga.
Kas renka ir kas paviešina tokius duomenis? Yra įvairių pavyzdžių. Štai keli: žinoma sporto programėlė „Fitbit“ rinko savo vartotojų sporto duomenis ir perleido juos tretiesiems asmenims, dažnai be visiško vartotojų sutikimo. Kita taip pat žinoma sporto programėlė „Strava“ 2017-aisiais paviešino savo daugiau nei 3 milijardų vartotojų aktyvumo žemėlapį. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad vizualizuoti ir itin jautrūs duomenys, pavyzdžiui, Jungtinių Amerikos Valstijų slaptoji karinė bazė Afganistane.
Tapatybė
Norėdami sužinoti naudingos informacijos, sukčiai dažnai naudoja suklastotas tapatybes – netikrus vardus gali sujungti su kieno nors tikromis nuotraukomis. Kai kas tokių paskyrų socialiniuose tinkluose prisikuria daugybę, skirtingiems vardams naudodami netgi tas pačias nuotraukas.
Kaip sužinoti, ar tavo tapatybė buvo panaudota be tavo žinios?
1) Atlik „Google“ paiešką ir įrašyk savo vardą kabutėse (pavyzdžiui „Eleonora Ela“). Su kuo asocijuojamas tavo vardas? Ar yra kažkas įtartino?
2) Atlik nuotraukos paiešką. Įkelk savo nuotrauką ir pažiūrėk, ar ji yra naudojama kokiame nors kitokiame kontekste. Jeigu taip, ir tu to nenori, gali pasinaudoti teise ištrinti šį rezultatą iš „Google“. Tereikia užpildyti šį prašymą.
Duomenų vagystė (angl. phishing)
Dažnai sukčiams nereikia įsilaužti į kieno nors išmaniuosius įrenginius, kad gautų privačios, jautrios informacijos – suklaidinti žmonės patys pasako savo slaptažodžius ar elektroninės bankininkystės duomenis! Tai vadinama duomenų vagyste (angl. phishing). Vagišių naudojamas triukas yra toks – jie apsimeta kažkuo, kuo pasitiki, – tavo banko atstovu, pažįstamu, kolega, socialinių tinklų atstovu.
Dažnai apgavikai tą daro imituodami el. pašto adresus. Ar patikrini, kad įsitikintum, ar elektroninis laiškas tikrai atkeliavo iš oficialaus šaltinio? Jei to nedarai, turėtumei pradėti daryti, nes velnias slypi detalėse. Pavyzdžiui, jei tavo draugo vardas yra Antanas Antaninis ir jo el. paštas yra aantaninis@pastas.lt, sukčiai tau laišką išsiųsti gali iš el. pašto adreso a.antaninis@pastas.lt. Matai skirtumą?
Taip pat apgavikai dažnai naudoja emocines manipuliacijas – sukuria didelės skubos aplinkybes, kad elgtumeisi greitai ir turėtum mažiau laiko pagalvoti. Pavyzdžiui, gali gauti el. laišką, kuris, atrodytų, siųstas iš „Instagramo“, kad „tavo paskyra yra nulaužta ir turėtumei kuo greičiau pasikeisti slaptažodį – spausk ant nuorodos!“ Kadangi šie tiek susijaudinsi, gali ir nepastebėti, kad nėra oficiali „Instagramo“ svetainė. Tokiomis chaotiškomis aplinkybėmis jei įvedi savo slaptažodį tai jį padovanoji duomenų vagiui.
Todėl labai svarbu, kad susitelktumei ir reaguotumei į ją tik kritiškai, įdėmiai įvertinus situaciją, ypač kai gauni el. laiškus, žinutes, skambučius, o jose yra skubių veiksmų reikalaujanti situacija, kuriai išspręsti reikia asmeninių duomenų.
Slaptažodžiai
Stiprūs slaptažodžiai gali padėti išsaugoti tavo asmeninę informaciją. Ir nors prisiminti slaptažodžius yra svarbu, dar svarbiau juos susikurti sudėtingus, kad vagišiai paprasčiausiai negalėtų jų atspėti. Apgalvok slaptažodį atsakingai, keisk jį reguliariai ir su niekuo nesidalink.
Patarimai, kaip susikurti stiprų slaptažodį:
1) Kuo daugiau simbolių, tuo geriau! Turėk ne trumpesnį nei 12 ženklų, o geriausia – ir ilgesnį slaptažodį.
2) Naudok įvairius simbolius, skaičius ir raides – didžiąsias ir mažąsias.
3) Gali naudoti slaptą frazę, kuri bus suprantama tik tau, pavyzdžiui: C3p3lin@1susp!rgu#8IS
4) Nenaudok to paties slaptažodžio kelioms paskyroms. Kitu atveju, visos jos gali susidurti su rizika vos dėl vieno teisingo spėjimo ar sėkmingo įsilaužimo. Be stipraus slaptažodžio, kur įmanoma, dar reikėtų naudoti ir dviejų faktorių autentifikacijos metodą (2FA). Pavyzdžiui, tuomet jungiantis prie socialinių tinklų reikės įvesti ne tik teisingą slaptažodį, papildomai gausi ir pranešimą su specialiu kodu į telefoną. Prisijungti prie norimo tinklalapio galėsi tik su juo. Tai apsaugos tavo informaciją nuo vagišiaus, kuriam kažkokiu būdu bus pavykę atspėti tavo slaptažodį.
Sužinok daugiau
Jeigu nori sužinoti daugiau apie apsaugą internete, projekto „Data Detox Kit“ informacija gali būti labai vertinga!