Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų vartotojo patirtį.
Skaityti daugiau: Taisyklės ir sąlygos
Informacijos ekosistema
Gyvename laikais, kai medijų aplinka greita kinta. Medijos savyje talpina viską – nuo straipsnių laikraščiuose, knygų, tinklalaidžių iki atostogų nuotraukų, kuriomis daliniesi Instagrame.
Mūsų ryšys su medijomis taip pat keičiasi. Nebesame tik pasyvūs klausytojai, skaitytojai ar žiūrovai. Dabar esame kūrėjai ir informacijos skleidėjai! Be to, mūsų interesai ir veiksmai internete tapo preke. Ši informacija yra renkama ir naudojama rodant mums specializuotas reklamas ar pasiūlymus (pavyzdžiui, rekomendacijos „Netflix“ ar „YouTube“), siekiant išlaikyti mus prie ekrano ilgiau.
Informacijos kiekis kartais gali būti toks didelis, jog noras, kad ir koks pozityvus jis būtų, sužinoti, kokia informacija ar šaltiniais tikėti, gali ir labai varginti. Šioje informacinėje ekosistemoje, kuomet stebime informaciją socialiniuose tinkluose ar keliaujame per nuorodas, lengva pamiršti savisaugą. Ar kada nors paspaudei „Sutinku“ nė neperskaitęs tinklalapio privatumo taisyklių? Tu čia ne vienas – daugybė mūsų taip elgiasi!
Mums reikia įgūdžių, kad galėtume analizuoti, įvertinti, dalintis ar netgi kurti informaciją. Reikia įgūdžių, kad galėtume analizuoti ir įvertinti mūsų pačių reakcijas bei emocijas. Tai yra medijų raštingumo pagrindas.
Pradėkime nuo to, kokios yra pagrindinės turinio rūšys, ir kurios jų naudojamos norint mus informuoti, o kurios – įtikinti.
Turinio rūšys
Ar kada pastebėjai, kad kai kurios istorijos skirtos informuoti, o kitos – įtikinti ką nors daryti arba kaip nors mąstyti? Sužinok, kuo skiriasi šios turinio rūšys.
Įvardyk ir prisijaukink
Stiprios emocijos – tai esminis veiksnys, siekiant paskleisti virusinį turinį internete. Pykčio kėlimas generuoja paspaudimus, komentarus, pasidalijimus. Ir iš tiesų – kada paskutinį kartą socialiniuose tinkluose matei tave suerzinusią antraštę, kurią pakomentavai ir pasidalijai su draugais? Kas tave paskatino taip pasielgti?
Suvokimas, ar istorija paveikė mūsų emocijas, yra pirmas žingsnis siekiant susigaudyti, ar mumis stengiamasi manipuliuoti. Ne visos istorijos, apeliuojančios į emocijas, yra melas. Tačiau jeigu į emocijas apeliuojama per daug – žodžiais, vaizdais, pavyzdžiui, nuotraukomis ar fotokoliažais, gali būti, kad mus stengiamasi paveikti. Todėl turime mokėti sustoti, suvokti, ką jaučiame, ir tuomet patikrinti faktus – ar istorija išties yra tokia dramatiška, kaip aiškinama.
Nors neretai gebame atpažinti kitų žmonių emocijas, savąsias pažįstame ne visada. Psichiatrijos profesorius dr. Danas Siegelis, dirbantis Kalifornijos universitete, teigia, kad jei sugebėtumei atpažinti (įvardyti) emociją, kurią jauti, galėtumei ją kontroliuoti (prisijaukinti). Šūkis: „Įvardyk ir prisijaukink“ padės tau lengviau prisiminti šį patarimą.
Taigi kai kitąsyk susidursi su kokiu nors emocionaliu turiniu, išbandyk šiuos tris žingsnius:
Padaryk pauzę: nusuk galvą nuo ekrano ir teksto ar vaizdinio, kuris tave provokuoja. Giliai įkvėpk.
Paklausk savęs: kaip aš jaučiuosi?
Įvardyk: pasakyk sau ir priimk savo emociją – tokiu būdu galėsi valdyti loginę savo smegenų dalį! Jeigu sunku suvokti, ką jauti, gali pasinaudoti šiuo Emocijų ratu.
Taigi išbandyk „Įvardyk ir prisijaukink“
Pažvelk į šias nuotraukas ir pasakyk sau, ką jauti.
Jei nori sužinoti daugiau, pažiūrėk trumpą video, kuriame dr. Danas Siegelis pasakoja apie emocijų valdymą „Įvardyk ir prisijaukink“
Medijų vartojimo įpročiai
Kaip atrodo įprasta tavo diena? Ar permeti akimis socialinių tinklų naujienų srautą? Ar klausai mėgstamų tinklalaidžių? Ar pusryčių metu žiūri TV kanalus ar „YouTube“? Ar dieną irgi baigi su telefonu rankose? Ar vis dar skaitai žurnalus ir laikraščius?
Ar kada susimąstei, kiek laiko per dieną praleidi vartojant medij? Valandą, dvi? Tris? Aštuonias? O gal daugiau? Suskaičiuokime. Nepamiršk ir tų akimirkų, kai bėgi pirštais per telefoną ir tuo pačiu metu žiūri televizorių!
Internetinė medija (su socialiniais tinklais)
Internetas yra itin reikšminga mūsų gyvenimo dalis. Gūgliname, kaip pataisyti dviratį ar pasigaminti naują patiekalą, skaitome naujienas iš viso pasaulio, kuriame ar stebime kitų kūrybą „TikToke“. Taigi kiek laiko iš tiesų praleidžiame internete? Jeigu sunku suskaičiuoti, kai kuriuose telefonuose gali rasti programėles, žyminčias šį laiką už tave. Arba panašaus pobūdžio informaciją galima rasti baterijos naudojimo informacijos skiltyje.
Kiek vidutiniškai laiko per dieną tu:
Skaitai naujienas (naujienos, analizės, nuomonės)?
Pramogauji („Spotify“, „Netflix“, „Amazon Prime“, internetiniai žaidimai)?
Mokaisi (internetiniai kursai, pamokos, informacijos paieškos internete)?
Naudojiesi paslaugomis (internetinė prekyba, interneto bankas, būsto ir kitokių poreikių paieškos)?
Naršai socialiniuose tinkluose („Instagram“, „TikTok“, „Facebook“, „Vk“, „Snapchat“ ir kt.)?
Susirašinėji programėlėse („Messenger“, „Signal“, „Snapchat“, „Instagram“, „Telegram“, „WhatsApp“)?
Spausdintinė medija
Kai kurie žmonės prenumeruoja laikraščius ar savaitinius žurnalus. Kiti juos pavarto tik kartais, tarkime, važiuodami traukiniu, būdami kavinėje ar laukdami priėmimo pas stomatologą. Pagalvok, kiek laiko per dieną praleidi skaitydamas spausdintą žodį?
Rezultatai
Iki 3 valandų
Panašu, kad neskiri per daug laiko medijomis. Nejauti informacijos apkrovos jausmo ir savo laiką gali valdyti efektyviai. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.
Rezultatai
Nuo 4 iki 7 valandų
Medijai skiri reikšmingą savo dienos dalį. Gauni daugybę informacijos. Prisimink, kad turi galimybę valdyti tai, kiek laiko praleidi prie medijų. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.
Rezultatai
8 valandos ir daugiau
Oho! Skiri iš tiesų DAUGYBĘ laiko medijoms. Ar tikrai gali apdoroti visą gaunamą informaciją ir būti susikaupęs bei naudoti kritinį mąstymą tuo pačiu metu? Per daug informacijos gali apkrauti ir sumažinti galimybę mąstyti kritiškai. Prisimink, kad turi galimybę valdyti tai, kiek laiko praleidi prie medijų. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.
Skaitmeninė gerovė
Medijos yra svarbios mūsų gyvenimuose, tačiau lygiai taip pat svarbu pasirūpinti savo kūnu: būti fiziškai aktyviam ir išlaisvinti mintis. Skaitmeninė gerovė yra sąvoka, reiškianti siekį susikurti sveiką santykį su technologijomis. Tai reikalinga siekiant išvengti fizinio skausmo, nerimo ir apatijos, ką mokslininkai vertina kaip vieną didžiausių grėsmių demokratijai. Esame perkrauti informacijos. Dažniausiai ji yra negatyvi (vėliau sužinosi, kodėl medijos tiek dėmesio skiria neigiamoms naujienoms). Mes taip pat esame apsupti dezinformacijos, melagienų (šis kursas padės tai atpažinti). Bet kol kas pasirūpink savimi ir atlik keletą pratimų.