Dezinformacija ir manipuliacija

Botai ir troliai

Ne visi, kurie rašo socialiniuose tinkluose, dalijasi įrašais, spaudžia patiktukus ar komentuoja, yra tikri žmonės. Sužinok, kuo skiriasi botai nuo trolių, ir kaip juos atpažinti.

Gyvenimo gudrybės: kaip aptikti botus ir trolius

Šiais laikais socialinė medija yra tarsi iškreipiantis veidrodis. Ji gali padėti sukurti ar skleisti iliuziją, kad kas nors yra populiarus ar nuomonės lyderis. Patiktukai ir pasidalijimai, kurių siekia daugelis socialinių tinklų naudotojų, tapo priemone, padedančia didinti suklastoto naujienų turinio matomumą bei pulti tam tikrus žmones, institucijas, idėjas. Į tai dažnai įtraukiami botai ir troliai. 

Botai, žodžio „robotai“ trumpinys, apsimeta tikrais žmonėmis, bet veikiau yra anoniminės dirbtinės tapatybės, kurias koordinuoja asmuo, nenorintis atskleisti savo tikrojo vardo ar ketinimų. Ne visi botai yra blogi. Pavyzdžiui, yra botų, kurie skelbia poeziją ar įkvepiančias citatas. Tačiau botai taip pat gali būti naudojami tam tikroms politinėms idėjoms stiprinti ir manipuliuoti kitais.

Be botų, yra ir trolių. Troliai – tai tikri žmonės, turintys internetinius profilius, o botai paprastai yra automatizuoti arba kitaip užprogramuoti. Trolių tikslas – sukelti ar išprovokuoti tam tikras emocijas, dažniausiai pyktį, ir palaikyti tam tikrą nuolatinį matomumą bei diskusijas internete. 

Troliai gali būti: 

• samdomi žmonės diskusijoms sukelti;
• ideologiniai kariai, kurie tai daro nemokamai ir turėdami asmeninių motyvų;
• paprasti žmonės – mes visi kartais įsitraukiame į karštą diskusiją komentarų skiltyje ir pradedame ginti savo nuomonę, sąmoningai kurstydami oponentų emocijas. 

Botai sugeba tik primityviai šnekėtis, o troliai gali pateikti sudėtingą argumentaciją. 

Norėdami pastebėti botus tarp draugų ar puslapio sekėjų, išbandykite šiuos įrankius: 

• „Twitter Audit“ paima iki 5000 „Twitter“ paskyrų sekėjų ir apskaičiuoja kiekvieno sekėjo balą – tikimybę, kad jis yra autentiškas sekėjas arba ne.
• Botometras nustato tikimybę, ar „Twitter“ paskyra yra valdoma boto. Atmink, kad ir ši automatinė priemonė gali daryti klaidų (ypač tikrinant ne anglų kalba), tačiau tai gali būti dar vienas papildomas įspėjimas, kad būtum atsargesnis. Šio įrankio kūrėjai sukūrė dar vieną įrankį, padedantį aptikti koordinuotas kampanijas. Daugiau apie jį skaityk čia.
• Paskyrų analizės programa gali padėti įvertinti „Twitter“ paskyras. Pavyzdžiui, ji parodo, kuriuo paros metu naudotojas dažniausiai skelbia žinutes. Jei jų tvarkaraštis atrodo keistas, programa gali parodyti, kad, tarkime, asmuo gali rašyti iš kitos laiko zonos, nei nurodo. Be to, tikras žmogus negali visada intensyviai tweetinti – jam juk reikia ir miegoti. Šis įrankis taip pat parodo, kokias kalbas paskyra naudoja savo „Twitter“ žinutėse, su kokiais naudotojais dažniausiai bendrauja ir į kokias svetaines nukreipia. 
• Patikrink savo gebėjimą aptikti mašininio mokymosi metodu sukurtus GAN vaizdus – pažiūrėk, ar gali pastebėti skirtumą tarp tikrų ir netikrų vaizdų. Norėdamas patyrinėti visiškai suklastotų vaizdų pasaulį, taip pat pasitikrinti, ar sugebėsi įžvelgti kompiuterinio darbo pėdsakus, apsilankyk svetainėje „Šis asmuo neegzistuoja“.

Saugokis žmonių, su kuriais draugauji arba kuriuos seki socialiniuose tinkluose, bet kurių nepažįstate realiame gyvenime. Matant, kad komentarų skiltyje kas nors „kursto ugnį“, dažnai geriausia tiesiog laikytis atokiau, nes gali būti, kad turi reikalų su botais arba profesionaliais troliais.

Testas: Įvertink šaltinius

Netikrų ekspertų nuomonė

Suklastotos nuotraukos ir suklastotos paskyros nėra vieninteliai informacijos iškraipymo būdai. Kartais ir tradicinė žiniasklaida, ir socialinių tinklų naudotojai netyčia bei tyčia remiasi netikrais ekspertais.

Internete galima rasti žmogų, teigiantį beveik viską. Tačiau žurnalisto vaidmuo – skelbti patikrintą informaciją ir skaidriai nurodyti, iš kur ji gauta. Kai kurios žiniasklaidos priemonės bando apeiti šią taisyklę, priskirdamos teiginius vadinamiesiems netikriems ekspertams, kad suteiktų nepatikrintam ar manipuliatyviam turiniui teisėtumo požymių. Tai gali būti ir žmonės, kurie apskritai neegzistuoja, ir asmenys, kurie neturi pakankamo išsilavinimo, kad galėtų būti vadinami tam tikros srities ekspertais.

Atlikus eksperto ar institucijos vardo paiešką internete, gali paaiškėti, kad įrašų apie juos yra mažai. Vadinamieji ekspertai gali atstovauti ne autoritetingoms institucijoms, o būti iš mažų organizacijų, kurios vadovaujasi asmens ar grupės politine darbotvarke. 

Yra keli įspėjamieji ženklai, galintys sukelti įtarimų. Pavyzdžiui, neaiškus aprašymas, kodėl asmuo įtrauktas kaip ekspertas (tarkime, neminimos jokios organizacijos, kurioms jis atstovauja), itin kontraversiška tema ir nepažįstama žiniasklaidos priemonė ar socialinės žiniasklaidos vartotojas, paskelbęs nuomonę.

Pavyzdžiui, laikraštis „Rossijskaja gazeta“ paskelbė interviu su Latvijos politiku Einaru Graudinšu. Jis buvo pristatytas kaip Latvijos žmogaus teisių aktyvistas, kuris kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ekspertų grupe aplankė masinių kapaviečių vietas karinio konflikto zonoje Ukrainoje. Vyras teigė, kad netoli Donecko buvo aptikta 400 palaidotų kūnų. Tuo metu „RIA Novosti“ ir Vesti.ru šį vyrą pristatė kaip ESBO ekspertą. Vėliau ESBO išplatino pareiškimą, kad tokio eksperto jos stebėsenos misijoje Ukrainoje nebuvo.  

Už tai, kad propagavo netikro biologo iš Šveicarijos Wilsono Edwardso teiginius, visai neseniai iš „Facebook“ buvo pašalintas su Kinija susijęs 500 paskyrų tinklas. W. Edwardsas tikino, kad JAV kišasi į veiksmus, siekiant nustatyti COVID-19 kilmę. Vėliau jo žodžiai buvo perspausdinti Kinijos valstybinėje žiniasklaidoje.

Jei gali, patikrink eksperto biografiją internete. Štai keletas dalykų, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį: 

– Eksperto patirtis – kur jis dirbo ir kiek laiko? Ar gali rasti jo gyvenimo aprašymą?

– Jei asmuo yra pripažintas ekspertas, tikėtina, kad kitos žiniasklaidos priemonės taip pat naudojosi juo kaip šaltiniu arba jis pats yra publikavęs straipsnių daugelyje skirtingų žiniasklaidos priemonių.

– Jo parašytos akademinės knygos, vadovėliai ir straipsniai, taip pat citatų skaičius – kiek kartų kiti ekspertai nurodo šio konkretaus asmens darbus savo straipsniuose ir knygose? Šią informaciją gali rasti, pavyzdžiui, svetainėje Scholar.google.com. Ieškodamas eksperto vardo ir pavardės, gali pamatyti, ar jis yra rašęs šia tema, ir kiek kitų žmonių jo žodžius laikė pakankamai naudingais, kad cituotų.

– Organizacijos, kuriai ekspertas atstovauja, reputacija: ar kiti pripažįsta jo žinias ir kompetenciją? Pavyzdžiui, ar jis kviečiamas į įvairias konferencijas, diskusijas ir kitus viešus renginius? Ar jo vardas siejamas su kokiais nors žiniasklaidoje aprašytais skandalais? 

Reklaminiai straipsniai

Žiniasklaida turi išlaikyti sveiką pusiausvyrą tarp savo komercinių interesų ir žurnalistinių standartų laikymosi. Žiniasklaidos priemonės turi aiškiai žymėti bet kokią skelbiamą reklamą. Be to, žurnalistui neleidžiama gauti pinigų iš savo šaltinių už tai, kad ką nors paskelbtų. Kartais šios sąvokos supainiojamos, etikos taisyklės pažeidžiamos ir dėl to žiniasklaidos vartotojas gauna turinio rinkodaros vienetą – reklamą, užmaskuotą kaip žurnalistinę medžiagą. 

Turinio rinkodara – reklamos ir redakcinio straipsnio (arba nuomonės straipsnio) derinys. Jos tikslas pateikti svarbius klausimus ir įvykius reklamos užsakovų naudai. Pavyzdžiui, maisto papildų bendrovė gali sumokėti laikraščiui už tai, jis paskelbtų straipsnį apie nuostabią naujo vitaminų preparato naudą sveikatai, parodant jį kaip vieną iš visų kitų redakcijos atrinktų straipsnių.

Aukštais žurnalistiniais standartais besivadovaujančiose redakcijose toks turinys bus pažymėtas kaip reklama arba „partnerio turinys“. Tačiau į etiką pro pirštus žiūrintys naujienų portalai tokius straipsnius gali publikuoti greta kitų žurnalistų rengiamų medžiagų.

Tai yra skaitytojų ir žiūrovų apgaudinėjimas bei nepagarba jiems, nes žmonės paprastai labiau pasitiki žurnalistine medžiaga nei reklama ar komentaru socialinėje žiniasklaidoje.

Kaip atpažinti reklaminį straipsnį? 

• Ar medžiagoje daug dėmesio skiriama vienam konkrečiam produktui, o ne problemai? Pavyzdžiui, jei žurnale skaitote straipsnį, kuriame daug kalbama apie kokį nors tepalą, skirtą nugaros skausmams malšinti, užuot pateikus bendresnę informaciją apie nugaros skausmus su daugybe siūlomų šios problemos sprendimo būdų, tai stiprus signalas, kad kažkas negerai.
• Ar medžiaga skelbiama be jokios nuorodos į vietą ar laiką ir sunku suprasti jos aktualumą?
• Žurnalistikos standartai diktuoja būtinybę pateikti įvairių nuomonių. Jei medžiaga yra griežtai teigiama arba griežtai neigiama, tai gali būti reklaminio pobūdžio turinio požymis. 

Medžiaga be autorystės. Gana dažnai žurnalistai po reklamine medžiaga nenori nurodyti savo pavardės, todėl ji išeina arba be autoriaus vardo ir pavardės, arba pasirašyta slapyvardžiu. Jei medžiaga kelia įtarimų, pabandykite interneto svetainėje arba laikraštyje rasti kitų šio autoriaus straipsnių. Taip pat galite nukopijuoti ir įklijuoti arba perrašyti medžiagos dalis, kad galėtumėte atlikti paiešką internete ir patikrinti, ar lygiai tokia pati informacija buvo paskelbta kitur.

Manipuliavimas pirminiu šaltiniu

Įsivaizduok situaciją, kai vienas asmuo sako, kad lauke lyja, o kitas tai neigia. Kuo patikėtum? Nereikia spėlioti, tiesiog pažvelk pro langą ir įsitikink pats! 

Tai vadiname pirminio šaltinio tikrinimu – eik tiesiai prie pirminio informacijos šaltinio. Norint patikrinti informaciją tradicinėje ar socialinėje žiniasklaidoje, reikia šiek tiek daugiau nei tik greitai pažvelgti pro langą, tačiau tą išmokti labai naudinga.

Informacijai patikrinti gali būti naudojami šie pirminiai šaltiniai: 

• oficialūs vyriausybės ir teisminių institucijų, vietos valdžios institucijų ir tarptautinių organizacijų pranešimai spaudai;
• posėdžių stenogramos;
• visa įvykio vaizdo medžiaga;
• oficialūs laiškai, kreipimaisi ir prašymai pateikti informaciją; 
• oficialūs dokumentai ir sutartys;
• tiesioginiai naujienų reportažai iš įvykio vietos (be redakcinio pobūdžio komentarų); 
• oficiali organizacijos interneto svetainė;
• tiesiogiai įvykyje dalyvavę žmonės, įskaitant liudininkus.

Atmink, kad kiekviena žiniasklaidos priemonė turi savo redakcinę politiką, tikslinę auditoriją, požiūrį į naujienų rinkimą, o jos pačios interesai gali priklausyti nuo savininko interesų. Šie veiksniai gali turėti įtakos temoms, kurias leidinys renkasi nušviesti, ir požiūrio kampui, kuriuo jis nušviečia istorijas. Socialinės žiniasklaidos vartotojai taip pat turi savų priežasčių skelbti ar dalytis tam tikra informacija – nors vieni skelbia daug negalvodami, kiti sąmoningai skelbia prieštaringus dalykus tam, kad padidintų savo atpažįstamumą. Todėl dažnai gali būti vertinga patikrinti medžiagoje nurodytus šaltinius arba paieškoti pirminio šaltinio.

Dažnai žurnalistai, ieškodami tam tikrai istorijai svarbios informacijos, remiasi kitomis žiniasklaidos priemonėmis. Profesionali ir sąžininga žiniasklaida pateiks nuorodas į šiuos pirminius šaltinius arba žodžiu nurodys juos, naudodama tokias frazes, kaip „naujienų agentūros ELTA duomenimis“ arba „kaip pranešė „Delfi“. Internetiniuose formatuose paprastai gali būti pateikta nuoroda, kad skaitytojai galėtų susipažinti su pirminiu šaltiniu.

Atkreipk dėmesį, kad kartais gali prireikti papildomai pasidomėti, nes vienas cituojamas informacijos šaltinis gali būti pats radęs tą informaciją iš kito šaltinio! Naudok „Google“ ar kitą paieškos sistemą ir ieškok tol, kol įsitikinsi, kad nustatei pirminį informacijos šaltinį. 

Kai įvyksta kas nors nepaprasto, daugelis žiniasklaidos priemonių gali apie tai pranešti, apklausti liudininkus ir surinkti įrašus iš pirmų lūpų (pavyzdžiui, mobiliųjų telefonų vaizdo įrašus). Taigi jei skaitai apie įvykį, kuris atrodo išties nepaprastas, tačiau po kelių valandų paieškos vis dar nerandi kitų nuotraukų ar filmuotos medžiagos iš įvykio vietos arba kitų patvirtinančių įrodymų, galbūt norėsi informaciją vertinti su sveiko skepticizmo doze ir toliau ja nesidalyti. 

Kartais naujienų agentūros skelbia informaciją remdamosi anoniminiais šaltiniais. Taip gali atsitikti dėl įvairių pagrįstų priežasčių. Dažniausiai dėl susirūpinimo asmeniniu saugumu arba dėl to, kad kažkas neturi įgaliojimų viešai kalbėti tam tikru klausimu, o tie, kurie turi įgaliojimus, nesutinka kalbėti arba teisiškai negali to daryti. Atkreipk dėmesį, kad kartais informacijos iš neįvardytų ar anoniminių šaltinių negalima patikrinti. Tokiais atvejais apsvarstyk, ar nurodyta anonimiškumo priežastis yra prasminga istorijos kontekste. 

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį tikrinant tave dominantį straipsnį paskelbusį tinklalapį?

PreviousNext

Kaip aptarta anksčiau, socialiniuose tinkluose yra daug melagingos, manipuliacinės ir klaidinančios informacijos, todėl prieš kažkuo dalydamasis ar tikėdamas, turi pritaikyti kritinio mąstymo įgūdžius.

Prieš dalydamasis įrašu ar jį pamėgdamas socialinėje medijoje, užduok sau šiuos klausimus: 

PreviousNext

Faktų tikrinimas

Faktų tikrintojai – tai žurnalistai, kurie nagrinėja kitų asmenų teiginius ir bando atsakyti į tokius klausimus:

1. Kas pateikė teiginį? Ar jie turi pakankamai žinių ir informacijos, kad tai žinotų?
2. Kokius įrodymus ir šaltinius jie pateikė savo teiginiui pagrįsti? Ar šaltinis iš tikrųjų teigia tai, ką jie sako?
3. Ką teigia kiti šaltiniai? 

Daug atsakymų gaunama apklausus ekspertus, pateikus informacijos užklausas valstybinėms institucijoms ir naudojant kitas priemones, kurios dažnai nėra lengvai prieinamos plačiajai visuomenei. Tačiau yra keletas būdų ir metodų, kuriais naudotis gali ir turėtų kiekvienas, kad įvertintų informaciją prieš ją skleisdamas toliau. Susipažink su kai kuriais iš jų!

Pirmas dalykas, kurį turėtum padaryti, jei nori patikrinti informaciją, yra atidžiai ją perskaityti, kaip jau aptarėme anksčiau. Nepamiršk, kad straipsnis gali sulaukti daug pasidalijimų dėl pernelyg supaprastintos ar sensacingos antraštės, tačiau visas tekstas gali parodyti daugiau niuansų, o kartais net prieštarauti antraštei! 

Ar autorius paaiškina, kokie yra jo šaltiniai? Jei pateikiamos nuorodos į kitus šaltinius, perskaityk jas. Dezinformaciją skleidžiantys žmonės dažnai prideda šaltinius, kuriuos perskaičius iki galo, atsiranda svarbus kontekstas, galintis visiškai pakeisti informacijos prasmę.

Atvejo analizė: mirtis po COVID-19 vakcinos

Nepamiršk informacijos patikrinti kituose šaltiniuose. Pavyzdžiui, jei nori patikrinti informaciją apie tam tikrą pavojų sveikatai, kurį gali sukelti vakcina, pažiūrėk, ar apie tai ką nors yra pasakiusi Lietuvos vaistų agentūra – Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Ar Pasaulio sveikatos organizacija, Europos vaistų agentūra, JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centras? Šios organizacijos buvo sukurtos tam, kad informuotų ir atnaujintų informaciją apie įvairius pavojus sveikatai. Savo interneto svetainėse jos dažnai paneigia populiarius mitus. Jei Europos vaistų agentūra teigia, kad informacija yra neteisinga, kiek tikėtina, kad Lukas iš Klaipėdos, kuris dažnai „Instagram“ dalijasi skandalinga informacija, žino geriau? Jei liko abejonių, visada geriau skirti daugiau laiko, paieškoti kitų šaltinių ir pažiūrėti, kaip įvykiai klostysis laikui bėgant, o ne dalytis informacija, kuri gali kam nors pakenkti. Prieš dalijantis geriau pagalvoti!

Panašiai elkis ir dėl kitų temų – pagalvok apie institucijas, tyrimų centrus, nevyriausybines organizacijas, kurios dirba toje srityje, ir gali turėti daugiau informacijos tave dominančia tema.

Gūglink kaip profesionalas!

Štai keletas būdų, kaip geriau suformuluoti užklausą „Google“, kad gautum geresnius paieškos rezultatus.

• Jei nori, kad paieškos rezultatuose būtų rodoma tik tiksli frazė, pridėk kabutes. Pavyzdžiui, „Steve Jobs“, jei ieškai informacijos apie vieną iš „Apple“ įkūrėjų ir nenori matyti nesusijusios informacijos, tarkime, darbo skelbimų.
• Prieš frazę, kurios nori neįtraukti, įrašyk minuso ženklą „-“. Užklausa „jobs -steve“ parodys informaciją apie darbo vietas, bet ne apie Steve‘ą Jobsą. 
• Pridėk „site:pavyzdys.lt“, jei nori ko nors ieškoti konkrečioje svetainėje. Pavyzdžiui, įtrauk „site:lrt.lt Steve Jobs“, jei nori sužinoti, ar visuomeninio transliuotojo svetainėje kada nors buvo paminėtas Steve‘as Jobsas. 
• Pridėk „before:YYYYY-MM-DD“ ir (arba) „after:YYYYY-MM-DD“, jei ieškai konkretaus laikotarpio turinio. Pavyzdžiui, „Steve Jobs after:2021-09-01 before:2021-10-01 site:delfi.lt“ parodys Delfi.lt naujienų straipsnius nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki spalio 1 d., kuriuose minimas Steve’as Jobsas.

Patikrink, ar vaizdas socialinėje medijoje nebuvo įkeltas kitu metu ir kitame kontekste. Yra keletas naršyklės plėtinių, kurie gali padėti greitai ir lengvai atlikti paveikslėlių paiešką. Jei į naršyklę pridėsi „RevEye“ („Chrome“; „Firefox“) arba „InVid“ („Chrome“ ir „Firefox“) plėtinius, paveikslėlio galėsi ieškoti keliose atvirkštinės paveikslėlių paieškos sistemose tiesiog paspaudęs dešiniuoju pelės klavišu.

Taip pat gali naudotis keliomis atvirkštinės vaizdų paieškos sistemomis (dažnai naudinga patikrinti kelias): „Google“, „TinEye“, „Bing“, taip pat ir „Yandex“. Vis tik šią naršyklę rekomenduojama naudoti rečiau, mat įvairūs internetinio saugumo specialistai ją sieja su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Jei nori papildomai išanalizuoti vaizdą, gali naudoti „Jeffrey“ vaizdo metaduomenų peržiūros programą, kuri kartais gali atskleisti įrenginį ir laiką, kada vaizdas buvo sukurtas, ar jis buvo pakeistas (svarbu žinoti, kad daugelis socialinės žiniasklaidos priemonių išvalo įkeltų video įrašų metaduomenis). Programa „FotoForensics“ gali parodyti vietas, kuriose vaizdas buvo redaguotas. Kartais ji gali padėti atskleisti manipuliavimo nuotraukomis atvejus.

Vaizdo įrašus analizuoti sunkiau. Atvirkštinės vaizdo įrašų paieškos nėra, tačiau gali atlikti atvirkštinę vaizdo miniatiūrų paiešką arba padaryti keletą vaizdo įrašo ekrano nuotraukų ir tada atlikti atvirkštinę jų paiešką. Atliekant vaizdo įrašų analizę taip pat gali būti naudingas plėtinys „InVid“ – jis gali pasirinkti vaizdo įrašo raktinius kadrus. Ši „Amnesty International“ sukurta vaizdo įrašų tikrinimo priemonė gali padėti gauti daugiau informacijos apie „YouTube“ vaizdo įrašus.

Šiame AFP mokomajame įraše taip pat paaiškinta, kaip faktų tikrintojai tikrina vaizdus ir vaizdo įrašus (anglų kalba).

Kiti naudingi įrankiai

Whois.com paieška gali atskleisti tam tikrą informaciją apie domeną ir jo savininką.

Wayback Machine leidžia peržiūrėti istorines tinklalapio versijas. Ji taip pat turi naršyklės plėtinį („Chrome“; „Firefox“), kuris leidžia vienu dešiniuoju pelės mygtuku spustelėjus peržiūrėti archyvines versijas. 

MapChecking gali padėti išmatuoti, koks didžiausias žmonių skaičius gali stovėti tam tikroje teritorijoje. Tai naudinga norint suprasti, ar kas nors meluoja apie minios dydį, pavyzdžiui, per protestą. 

Naršyklės plėtinys „CrowdTangle“ („Chrome“) gali padėti sužinoti, kaip dažnai ir kas dalijosi nuoroda „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „Reddit“. Pavyzdžiui, gali matyti „Facebook“ puslapius ir grupes, kurios dalijasi straipsniu arba bando surinkti parašus peticijai. 

Jei nori daugiau paskaityti apie faktų tikrinimą ir kaip atlikti tyrimus socialinės žiniasklaidos platformose, šiame nemokamame vadove rasi daug patarimų, įžvalgų ir pavyzdžių. 

Faktų tikrintojai Baltijos šalyse ir kitur

Jei nesijauti užtikrintai, ar tikėti kokiu nors teiginiu, ar ne, žinok, kad dažnai kai kurie faktų tikrintojai jau bandė rasti atsakymą. Čia rasi keletą tarptautinių ir vietinių faktų tikrinimo organizacijų interneto svetainių.

Baltijos šalių ištekliai:

Melo detektorius, Delfi.lt

Patikrinta 15min, 15min.lt

LRT Faktai, LRT.lt

Tarptautiniai ištekliai:

FactCheck.org

Snopes

PolitiFact

AP Fact Check

Reuters Fact Check

Google fact-check search

Tapk faktų tikrintoju

Ar tai sukūrė žmogus?

Šie įrankiai dažnai naudojami siekiant pagreitinti įvairias daug laiko reikalaujančias užduotis, tokias kaip el. laiškų rašymas, tvarkaraščių ir darbų sąrašų generavimas, pagalba koduojant ir meninių projektų vaizdinių nuotaikų lentų kūrimas. Tačiau jie taip pat gali būti naudojami kuriant sunkiai atpažįstamą melagingą informaciją precedento neturinčiu greičiu.

Dirbtinio intelekto sritis sparčiai auga, o žmonės, kuriantys įrankius neautentiškam turiniui aptikti, vis dar vejasi. Tačiau yra keletas įrankių, kuriuos galite naudoti norėdami išsiaiškinti, ar tekstas buvo sukurtas dirbtinio intelekto. Galite nukopijuoti ir įterpti teksto dalį į šiuos įrankius ir patikrinti, ar jis įvertintas kaip tikėtinai sukurtas dirbtinio intelekto.

DetectGPT

Text Classifier by OpenAI

GPT Zero

GPT-2 Output Detector

Hive Moderation

Kuo ilgesnis tekstas, tuo didesnė tikimybė, kad šie įrankiai galės nustatyti, ar jį sukūrė dirbtinis intelektas. Verta įterpti tekstą į visus aukščiau paminėtus įrankius, o ne tik patikrinti vieną, nes kai kurie įrankiai šiuo metu vis dar tiksliai neaptinka dirbtinio intelekto sukurto turinio. Pavyzdžiui, teksto klasifikatorius „OpenAI“, sukurtas tos pačios įmonės kaip ir „ChatGPT”, gali tiksliai identifikuoti tik 26 % dirbtiniu intelektu sukurtų tekstų anglų kalba, kaip pranešė bendrovė. Tikėtina, kad turiniui kitomis kalbomis šis skaičius yra mažesnis.

Tai yra dar vienas įrankis, leidžiantis patikrinti, ar vaizdą sukūrė dirbtinis intelektas:

AI Image detector

Hive Moderation

Ištekliai pedagogams – mokymas ir mokymasis naudojant dirbtinį intelektą

Ar esate pedagogas, dirbantis su Very Verified, dalyvaujate medijų raštingumo ugdyme ar tiesiog norite daugiau sužinoti apie dirbtinio intelekto naudojimą švietime? Žemiau pateiktose nuorodose yra naudingų išteklių ir pavyzdžių bei papildomos informacijos apie dabartinį mokymo ir mokymosi su dirbtiniu intelektu kontekstą klasėje ir už jos ribų.

CITE žurnalas ChatGPT: Challenges, Opportunities, and Implications for Teacher Education

Harvardo švietimo mokykla: “EdCast” Educating in a World of Artificial Intelligence; Embracing Artificial Intelligence in the Classroom

Vašingtono universiteto švietimo ir mokymo centras: ChatGPT and other AI-based tools