Irex logo Media logo
  • Apie kursą
  • Mokymosi procesas
  • Skyriai
  • lt
    EN LV LT EE RU
| |
  • Skyriai
  • |
    • Apie kursą
    • Mokymosi formatas
    • Skyriai
    |Pirmas skyrius: Medijų aplinka
    |
    • Antras skyrius: Žiniasklaidos rūšys
    • Trečias skyrius: Socialiniai tinklai
    • Ketvirtas skyrius: Dezinformacija ir manipuliacija
    • Penktas skyrius: Apibendrinimas
    • Baigiamasis testas
    |Sveiki atvykę į „Very Verified“- internetinį medijų raštingumo kursą!
    |
    • Sveiki atvykę į „Very Verified“- internetinį medijų raštingumo kursą!
    • Informacijos ekosistema
    • Testas: Kodėl tai buvo publikuota?
    • Turinio rūšys
    • Faktai vs nuomonė
    • Testas: Kodėl mes dalijamės?
    • Įvardyk ir prisijaukink
    • Taigi išbandyk „Įvardyk ir prisijaukink“
    • Medijų vartojimo įpročiai
    • Skaitmeninė gerovė
    |
    Kurso skyriai
    |
    Pirmas skyrius: Medijų aplinka
    • Antras skyrius: Žiniasklaidos rūšys
    • Trečias skyrius: Socialiniai tinklai
    • Ketvirtas skyrius: Dezinformacija ir manipuliacija
    • Penktas skyrius: Apibendrinimas
    • Baigiamasis testas
    |
    Sveiki atvykę į „Very Verified“- internetinį medijų raštingumo kursą!
    • Sveiki atvykę į „Very Verified“- internetinį medijų raštingumo kursą!
    • Informacijos ekosistema
    • Testas: Kodėl tai buvo publikuota?
    • Turinio rūšys
    • Faktai vs nuomonė
    • Testas: Kodėl mes dalijamės?
    • Įvardyk ir prisijaukink
    • Taigi išbandyk „Įvardyk ir prisijaukink“
    • Medijų vartojimo įpročiai
    • Skaitmeninė gerovė
    |
    Small cup
    Small cup marked
    Iki 5 minučių
    Middle cup
    Middle cup marked
    Iki 15 minučių
    Large cup
    Large cup marked
    15 ir daugiau minučių

    Pirmas skyrius

    Medijų aplinka

    Ką turime omeny sakydami „medijų aplinka“? Kas tai yra ir ką tai reiškia asmeniškai tau? Kartu susipažinsime su medijų vartojimo įpročiais ir geriau suprasime, su kokia informacija dažniausiai susiduri.

    Sveiki atvykę į „Very Verified“ – internetinį medijų raštingumo kursą!

    Informacijos ekosistema

    Gyvename laikais, kai medijų aplinka greita kinta. Medijos savyje talpina viską – nuo straipsnių laikraščiuose, knygų, tinklalaidžių iki atostogų nuotraukų, kuriomis daliniesi Instagrame.

    Mūsų ryšys su medijomis taip pat keičiasi. Nebesame tik pasyvūs klausytojai, skaitytojai ar žiūrovai. Dabar esame kūrėjai ir informacijos skleidėjai! Be to, mūsų interesai ir veiksmai internete tapo preke. Ši informacija yra renkama ir naudojama rodant mums specializuotas reklamas ar pasiūlymus (pavyzdžiui, rekomendacijos „Netflix“ ar „YouTube“), siekiant išlaikyti mus prie ekrano ilgiau.

    Informacijos kiekis kartais gali būti toks didelis, jog noras, kad ir koks pozityvus jis būtų, sužinoti, kokia informacija ar šaltiniais tikėti, gali ir labai varginti. Šioje informacinėje ekosistemoje, kuomet stebime informaciją socialiniuose tinkluose ar keliaujame per nuorodas, lengva pamiršti savisaugą. Ar kada nors paspaudei „Sutinku“ nė neperskaitęs tinklalapio privatumo taisyklių? Tu čia ne vienas – daugybė mūsų taip elgiasi!

    Mums reikia įgūdžių, kad galėtume analizuoti, įvertinti, dalintis ar netgi kurti informaciją. Reikia įgūdžių, kad galėtume analizuoti ir įvertinti mūsų pačių reakcijas bei emocijas. Tai yra medijų raštingumo pagrindas.

    Pradėkime nuo to, kokios yra pagrindinės turinio rūšys, ir kurios jų naudojamos norint mus informuoti, o kurios – įtikinti.

    Testas: Kodėl tai buvo publikuota?

    Kodėl tai buvo publikuota?

    Mūsų laukia daug įdomių pokalbių, bet prieš tai papasakok, ką manai apie šią straipsnio ištrauką ir žurnalistų vaidmenį. Atsakyk į klausimus.

    1 / 5

    Kaip manai, koks šios straipsnio ištraukos tikslas?

    Perskaityk šią straipsnio ištrauką ir atsakyk į toliau pateiktus klausimus.

    „Rusija ir Kinija, kurios nebuvo pakviestos į „demokratijos viršūnių susitikimą“, pirmiausia pastebėjo akivaizdų dalyką: JAV norėjo suskaldyti pasaulį ir sukelti kivirčą – joms tai pavyko. Keturias dienas Rusija dosniai ištvėrė – laukė: gal šis savaitgalis sutrukdė žiniasklaidai pagirti „demokratijos viršūnių susitikimą“ kaip puikų įvykį, kurį penktadienį ir šeštadienį organizavo Džo Baideno administracija? (…) Tai vadinama nesėkme. Sunkia nesėkme. Nors klausimas, ko jie iš tikrųjų norėjo. Bet jei jie norėjo paskelbti, kad demokratija yra amžinai gyva ir kad dabar pusė pasaulio pasipurtys ir ją atgaivins, tai kaip atsakymo sulaukė tylos, už kurios slypi viena mintis: nuobodu. Reginio trūksta. Nėra ką transliuoti ar aprašyti.“

    Šaltinis: Sputniknews.lt

    2 / 5

    Kaip galvoji, ar tekstas paremtas faktais ir įrodymais?

    Perskaityk šią straipsnio ištrauką ir atsakyk į toliau pateiktus klausimus.

    „Rusija ir Kinija, kurios nebuvo pakviestos į „demokratijos viršūnių susitikimą“, pirmiausia pastebėjo akivaizdų dalyką: JAV norėjo suskaldyti pasaulį ir sukelti kivirčą – joms tai pavyko. Keturias dienas Rusija dosniai ištvėrė – laukė: gal šis savaitgalis sutrukdė žiniasklaidai pagirti „demokratijos viršūnių susitikimą“ kaip puikų įvykį, kurį penktadienį ir šeštadienį organizavo Džo Baideno administracija? (…) Tai vadinama nesėkme. Sunkia nesėkme. Nors klausimas, ko jie iš tikrųjų norėjo. Bet jei jie norėjo paskelbti, kad demokratija yra amžinai gyva ir kad dabar pusė pasaulio pasipurtys ir ją atgaivins, tai kaip atsakymo sulaukė tylos, už kurios slypi viena mintis: nuobodu. Reginio trūksta. Nėra ką transliuoti ar aprašyti.“

    Šaltinis: Sputniknews.lt

    3 / 5

    Kaip manai, kada žurnalistui yra tinkama reikšti savo nuomonę tekste?

    4 / 5

    Kaip manai, šie sakiniai yra faktai ar nuomonės?

    „Didžiausia Paryžiaus taksi įmonė G7 antradienį pranešė sustabdanti „Tesla Model 3“ naudojimą savo parke po savaitgalį įvykusios mirtinos avarijos Prancūzijos sostinėje”.

    Tai faktas – pranešama apie įmonės sprendimą po nelaimingo atsitikimo.

    Tai faktas – pranešama apie įmonės sprendimą po nelaimingo atsitikimo.

    5 / 5

    Kaip manai, šie sakiniai yra faktai ar nuomonės?

    „Pandemijos reguliavimas atlaisvintas per greitai“.

    / 5

    Nebuvo visiškai aišku, kuriuos atsakymus pasirinkti? Nesuk galvos ir pažiūrėk video įrašą žemiau. Jis apie tai, kaip atskirti faktus nuo nuomonių, ir kuo skiriasi turinio rūšys. O kaip įvairiose medijose yra manipuliuojama informacija ir kaip patikrinti informaciją, sužinosi kituose kurso skyriuose.

    Ačiū už atsakymus! Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Nebuvo visiškai aišku, kuriuos atsakymus pasirinkti? Nesuk galvos ir pažiūrėk video įrašą žemiau. Jis apie tai, kaip atskirti faktus nuo nuomonių, ir kuo skiriasi turinio rūšys. O kaip įvairiose medijose yra manipuliuojama informacija ir kaip patikrinti informaciją, sužinosi kituose kurso skyriuose.

    Ačiū už atsakymus! Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Nebuvo visiškai aišku, kuriuos atsakymus pasirinkti? Nesuk galvos ir pažiūrėk video įrašą žemiau. Jis apie tai, kaip atskirti faktus nuo nuomonių, ir kuo skiriasi turinio rūšys. O kaip įvairiose medijose yra manipuliuojama informacija ir kaip patikrinti informaciją, sužinosi kituose kurso skyriuose.

    Ačiū už atsakymus! Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Turinio rūšys

    Ar kada pastebėjai, kad kai kurios istorijos skirtos informuoti, o kitos – įtikinti ką nors daryti arba kaip nors mąstyti? Sužinok, kuo skiriasi šios turinio rūšys.

    Faktai vs nuomonė

    Įveik šį klausimyną ir pasižiūrėk, kaip tau pavyksta atskirti faktus nuo nuomonių.

    Atmink:

    Faktą galima patikrinti ir sužinoti, ar tai tiesa, ar melas.
    Nuomonė yra kieno nors asmeninis įsitikinimas. Negalima visiškai patikrinti, ar tai tiesa, ar melas.

    1 / 5

    Geriausias būdas pradėti dieną – su puodeliu kavos.

    2 / 5

    Alaras Karisas 2021 metais buvo išrinktas Estijos prezidentu.

    3 / 5

    Baltijos valstybių gyventojai yra priversti emigruoti į užsienį, nes namuose neįmanoma normaliai uždirbti.

    4 / 5

    Lietuvos gyventojų skaičius nuo 3,7 mln. 1991 metais sumažėjo iki 2,8 mln. 2020 metais.

    5 / 5

    Kiti Europos Parlamento rinkimai vyks 2024 metais.

    / 5

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Testas: Kodėl mes dalijamės?

    Perskaityk šią teksto ištrauką ir pasidalink tuo, ką galvoji.

    „Netflix“ sudrebinusi istorija apie „Tinder“ aferistą atsikartojo ir Lietuvoje: šio sukčiaus užmojai ir mastas stulbina

    Tik prieš savaitę „Netflix“ platformoje išleistas dokumentinis filmas „The Tinder Swindler“ („Tinderio aferistas“) visame pasaulyje šoko į populiarumo viršūnę. Filme pristatomą sukčiavimo schemą, pasirodo, jau perkandę lietuvaičiai. Socialiniuose tinkluose žmonės primena, kaip merginas maustė „Žalgirio“ krepšininku apsimetęs vyras – aiškėjantys aferisto užmojai tiesiog stulbina.“

    Šaltinis: Delfi.lt

    1 / 2

    Ar pasidalintum tokiu straipsniu socialiniuose tinkluose?

    2 / 2

    Ar ši ištrauka bando paveikti emocijas?

    Visuomet svarbu įvertinti ar vartojama emocionalesnė kalba nei pakaktų tiesiog informuoti. Suvokimas kokiais būdais medijų kūrėjai vartoja emocionalią kalbą siekdami sulaukti daugiau dėmesio gali tau padėti kontroliuoti savo nuotaiką.

    Visuomet svarbu įvertinti ar vartojama emocionalesnė kalba nei pakaktų tiesiog informuoti. Suvokimas kokiais būdais medijų kūrėjai vartoja emocionalią kalbą siekdami sulaukti daugiau dėmesio gali tau padėti kontroliuoti savo nuotaiką.

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Ačiū už atsakymus!

    Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

    Įvardyk ir prisijaukink

    Stiprios emocijos – tai esminis veiksnys, siekiant paskleisti virusinį turinį internete. Pykčio kėlimas generuoja paspaudimus, komentarus, pasidalijimus. Ir iš tiesų – kada paskutinį kartą socialiniuose tinkluose matei tave suerzinusią antraštę, kurią pakomentavai ir pasidalijai su draugais? Kas tave paskatino taip pasielgti?

    Suvokimas, ar istorija paveikė mūsų emocijas, yra pirmas žingsnis siekiant susigaudyti, ar mumis stengiamasi manipuliuoti. Ne visos istorijos, apeliuojančios į emocijas, yra melas. Tačiau jeigu į emocijas apeliuojama per daug – žodžiais, vaizdais, pavyzdžiui, nuotraukomis ar fotokoliažais, gali būti, kad mus stengiamasi paveikti. Todėl turime mokėti sustoti, suvokti, ką jaučiame, ir tuomet patikrinti faktus – ar istorija išties yra tokia dramatiška, kaip aiškinama.

    Nors neretai gebame atpažinti kitų žmonių emocijas, savąsias pažįstame ne visada. Psichiatrijos profesorius dr. Danas Siegelis, dirbantis Kalifornijos universitete, teigia, kad jei sugebėtumei atpažinti (įvardyti) emociją, kurią jauti, galėtumei ją kontroliuoti (prisijaukinti). Šūkis: „Įvardyk ir prisijaukink“ padės tau lengviau prisiminti šį patarimą.

    Taigi kai kitąsyk susidursi su kokiu nors emocionaliu turiniu, išbandyk šiuos tris žingsnius:

    Padaryk pauzę: nusuk galvą nuo ekrano ir teksto ar vaizdinio, kuris tave provokuoja. Giliai įkvėpk.

    Paklausk savęs: kaip aš jaučiuosi?

    Įvardyk: pasakyk sau ir priimk savo emociją – tokiu būdu galėsi valdyti loginę savo smegenų dalį! Jeigu sunku suvokti, ką jauti, gali pasinaudoti šiuo Emocijų ratu.

    Taigi išbandyk „Įvardyk ir prisijaukink“

    Pažvelk į šias nuotraukas ir pasakyk sau, ką jauti.

    1. slide
    2. slide
    3. slide
    4. slide
    PreviousNext

    Jei nori sužinoti daugiau, pažiūrėk trumpą video, kuriame dr. Danas Siegelis pasakoja apie emocijų valdymą „Įvardyk ir prisijaukink“

    Medijų vartojimo įpročiai

    Kaip atrodo įprasta tavo diena? Ar permeti akimis socialinių tinklų naujienų srautą? Ar klausai mėgstamų tinklalaidžių? Ar pusryčių metu žiūri TV kanalus ar „YouTube“? Ar dieną irgi baigi su telefonu rankose? Ar vis dar skaitai žurnalus ir laikraščius?

    Ar kada susimąstei, kiek laiko per dieną praleidi vartojant medij? Valandą, dvi? Tris? Aštuonias? O gal daugiau? Suskaičiuokime. Nepamiršk ir tų akimirkų, kai bėgi pirštais per telefoną ir tuo pačiu metu žiūri televizorių!

    Pradėkime!

    IŠSIRINK KATEGORIJĄ:

    • Internetinė žiniasklaida
    • Spausdintinė žiniasklaida
    • Televizija
    • Radijas
    Rezultatai

    Internetinė medija (su socialiniais tinklais)

    Internetas yra itin reikšminga mūsų gyvenimo dalis. Gūgliname, kaip pataisyti dviratį ar pasigaminti naują patiekalą, skaitome naujienas iš viso pasaulio, kuriame ar stebime kitų kūrybą „TikToke“. Taigi kiek laiko iš tiesų praleidžiame internete? Jeigu sunku suskaičiuoti, kai kuriuose telefonuose gali rasti programėles, žyminčias šį laiką už tave. Arba panašaus pobūdžio informaciją galima rasti baterijos naudojimo informacijos skiltyje.

    Kiek vidutiniškai laiko per dieną tu:

    Skaitai naujienas (naujienos, analizės, nuomonės)?

    0 valanda

    Pramogauji („Spotify“, „Netflix“, „Amazon Prime“, internetiniai žaidimai)?

    0 valanda

    Mokaisi (internetiniai kursai, pamokos, informacijos paieškos internete)?

    0 valanda

    Naudojiesi paslaugomis (internetinė prekyba, interneto bankas, būsto ir kitokių poreikių paieškos)?

    0 valanda

    Naršai socialiniuose tinkluose („Instagram“, „TikTok“, „Facebook“, „Vk“, „Snapchat“ ir kt.)?

    0 valanda

    Susirašinėji programėlėse („Messenger“, „Signal“, „Snapchat“, „Instagram“, „Telegram“, „WhatsApp“)?

    0 valanda
    Pateikti

    Spausdintinė medija

    Kai kurie žmonės prenumeruoja laikraščius ar savaitinius žurnalus. Kiti juos pavarto tik kartais, tarkime, važiuodami traukiniu, būdami kavinėje ar laukdami priėmimo pas stomatologą. Pagalvok, kiek laiko per dieną praleidi skaitydamas spausdintą žodį?

    0 valanda
    Pateikti

    Televizija

    Televizijoje yra laidų, skirtų praktiškai kiekvienam skoniui: naujienos, pramogos, mokslas ir dar daugybė. Kiek laiko per dieną praleidi prie televizoriaus, įskaitant ir tada, kai jis tėra fonas?

    0 valanda
    Pateikti

    Radijas

    Ar klausai radijo, tinklalaidžių pakeliui į mokyklą, darbą ar universitetą? Ar turi mėgstamiausią radijo stotį ar programą? Kiek laiko praleidi su įjungtu radiju, įskaitant ir tada, kai jo klausaisi tik dėl fono?

    0 valanda
    Pateikti

    Rezultatai

    Iki 3 valandų

    Panašu, kad neskiri per daug laiko medijomis. Nejauti informacijos apkrovos jausmo ir savo laiką gali valdyti efektyviai. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.

    Bandyti dar kartą

    Rezultatai

    Nuo 4 iki 7 valandų

    Medijai skiri reikšmingą savo dienos dalį. Gauni daugybę informacijos. Prisimink, kad turi galimybę valdyti tai, kiek laiko praleidi prie medijų. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.

    Bandyti dar kartą

    Rezultatai

    8 valandos ir daugiau

    Oho! Skiri iš tiesų DAUGYBĘ laiko medijoms. Ar tikrai gali apdoroti visą gaunamą informaciją ir būti susikaupęs bei naudoti kritinį mąstymą tuo pačiu metu? Per daug informacijos gali apkrauti ir sumažinti galimybę mąstyti kritiškai. Prisimink, kad turi galimybę valdyti tai, kiek laiko praleidi prie medijų. Tiesa, svarbu ne informacijos kiekis: reikšmingiausia yra rasti kokybiškos informacijos ir naudoti savo kritinio mąstymo įgūdžius. Daugiau apie tai sužinosi kituose skyriuose.

    Bandyti dar kartą

    Skaitmeninė gerovė

    Medijos yra svarbios mūsų gyvenimuose, tačiau lygiai taip pat svarbu pasirūpinti savo kūnu: būti fiziškai aktyviam ir išlaisvinti mintis. Skaitmeninė gerovė yra sąvoka, reiškianti siekį susikurti sveiką santykį su technologijomis. Tai reikalinga siekiant išvengti fizinio skausmo, nerimo ir apatijos, ką mokslininkai vertina kaip vieną didžiausių grėsmių demokratijai. Esame perkrauti informacijos. Dažniausiai ji yra negatyvi (vėliau sužinosi, kodėl medijos tiek dėmesio skiria neigiamoms naujienoms). Mes taip pat esame apsupti dezinformacijos, melagienų (šis kursas padės tai atpažinti). Bet kol kas pasirūpink savimi ir atlik keletą pratimų.

    1. slide
    2. slide
    3. slide
    4. slide
    5. slide
    6. slide
    PreviousNext
    Reklamabet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, skirta paveikti žmones taip, kad jų elgsena atitiktų šios informacijos užsakovo tikslus. Vienas esminių požymių, skiriančių reklamą nuo kitos informacijos, yra jos mokumas (reklamą visada apmoka jos užsakovai).
    Šališkasneargumentuotai palaikantis kurią nors pusę, neobjektyvus
    Sąmoningassugebantis kritiškai vertinti gyvenimo reiškinius, turintis tam tikras pažiūras, įsitikinimus:
    Turinysprasminės sandaros elementų visuma; esmė, pagrindinė prasmė:
    Patikimas Kuriuo galima pasitikėti
    FaktasTikras, nepramanytas įvykis ar reiškinys, tikrybė
    EmocijaPsichinis Išgyvenimas, susijaudinimas, jausmas
    ĮtakaPoveikis
    Medijakomunikacijos priemonė arba kanalas; informacijos siuntėjo ir gavėjo tarpininkas, turintis savo informacijos kodavimo ir sklaidos sistemą.
    Objektyvumassiekimas išreikšti tiesą, parodyti tikrovę be išankstinio nusistatymo, prielaidų, stereotipų ar vertinimo. Objektyvumui būtina neutralumas, patvirtinti faktai. Objektyvumas atskiriamas nuo žmonių įsitikinimų, lūkesčių, norų, nuomonių, emocijų, jausmų, interpretacijų.
    Nuomonėsubjektyvus žinojimas, įsitikinimas, pažiūra, nusimanymas, nuovoka. Dažnai nuomonę lemia emocijos, tam tikrų reiškinių ar idėjų interpretacija, asmeninis patyrimas.
    Propaganda idėjų ir kitokios informacijos skleidimas siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, elgseną ar veiksmus naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija.
    Reportažasžurnalistikos informacinis žanras. Naudojamas įvairių formų žiniasklaidos priemonėse – spaudoje, televizijoje, radijuje, internete. Reportažo esmė – operatyviai ir įtaigiai papasakoti apie įvykį, kurį stebėjo autorius. Reportažui būdinga vaizdingumas, detalių išryškinimas – taip siekiama skaitytojui, žiūrovui ar klausytojui sukurti vadinamąjį dalyvavimo efektą.
    Patikrinti Nustatyti kokybę, būklę
    Zodynas.lt
    Vle.lt
    Lkz.lt 
    < Kurso skyriaiAntras skyrius >
    Sukurta Remia
    Irex logo Media logo DoS logo

    Very Verified: Nuotolinis medijų raštingumo kursas parengtas JAV valstybės departamento “Medijų raštingumas Baltijos šalyse” programos, administruojamos pasaulinės plėtros ir švietimo organizacijos IREX. Naudojama “Išmokite atskirti” (angl. “Learn to Discern”) prieiga, padedanti didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir manipuliacijai.

    Užsiregistruoti
    • Apie kursą
    • Mokymosi formatas
    • Skyriai
    • FAQ
    • Mišrus mokymasis
    • Taisyklės ir sąlygos

    IREX
    info@veryverified.eu

    Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų vartotojo patirtį.
    Skaityti daugiau: Taisyklės ir sąlygos

    Tinkinkite pasirinkimą