Irex logo Media logo
  • Apie kursą
  • Mokymosi procesas
  • Skyriai
  • lt
    EN LV LT EE RU
| |
  • Skyriai
  • |
    • Apie kursą
    • Mokymosi formatas
    • Skyriai
    |Ketvirtas skyrius: Dezinformacija ir manipuliacija
    |
    • Pirmas skyrius: Medijų aplinka
    • Antras skyrius: Žiniasklaidos rūšys
    • Trečias skyrius: Socialiniai tinklai
    • Penktas skyrius: Apibendrinimas
    • Baigiamasis testas
    |A dalis: Kas yra dezinformacija?
    |
      |Informacinės netvarkos rūšys
      |
      • Informacinės netvarkos rūšys
      • Informacinė netvarka
      • Kas yra kas?
      |
      Kurso skyriai
      |
      Ketvirtas skyrius: Dezinformacija ir manipuliacija
      • Pirmas skyrius: Medijų aplinka
      • Antras skyrius: Žiniasklaidos rūšys
      • Trečias skyrius: Socialiniai tinklai
      • Penktas skyrius: Apibendrinimas
      • Baigiamasis testas
      |
      A dalis: Kas yra dezinformacija?
      • B dalis: Manipuliacija
      • C dalis: Stereotipai ir neapykantos kalba
      |
      Informacinės netvarkos rūšys
      • Informacinės netvarkos rūšys
      • Informacinė netvarka
      • Kas yra kas?
      |
      Small cup
      Small cup marked
      Iki 5 minučių
      Middle cup
      Middle cup marked
      Iki 15 minučių
      Large cup
      Large cup marked
      15 ir daugiau minučių

      Ketvirtas skyrius

      Dezinformacija ir manipuliacija

      A dalis: Kas yra dezinformacija?

      Kai kuri medijose pasirodanti informacija gali būti sukurta siekiant pakenkti, suklaidinti ar tiesiog pasilinksminti. Išmok atskirti skirtingų tipų manipuliacijas, pasirodančias tavo naujienų sraute.

      Informacinės netvarkos rūšys

      Informacinė netvarka

      Informacinė erdvė yra užteršta. Didžiuliai nekokybiško turinio kiekiai įsiveržia į mūsų asmeninę informacinę ekosistemą, užgožia mūsų gebėjimą matyti ir konstruktyviai bendrauti, destabilizuoja ir poliarizuoja visuomenę bei kenkia bendruomenėms visame pasaulyje.

      Visas žurnalistinis turinys turėtų būti tikrinamas, kad informacija būtų galima pasitikėti. Pagal Profesionalių žurnalistų draugijos etikos kodeksą, vienas pagrindinių žurnalistikos principų – tikrinti informaciją naudojantis keliais šaltiniais. Tačiau net ir žurnalistai ne visada laikosi šios taisyklės. Kartais dėl žurnalistams daromo spaudimo greitai paskelbti informaciją, galbūt dėl nepakankamo išsilavinimo ar supratimo trūkumo autoriai gali apsirikti. Kartais nepatikrinto turinio tikslas gali būti paprasčiausiai padidinti svetainės lankomumą. Tačiau kiti turinio internete kūrėjai, pavyzdžiui, garso ir vaizdo turinio kūrėjai, nuomonės formuotojai ar tavo pažįstami, net neturi jokių formalių taisyklių, kurių reikėtų laikytis – tik savo asmeninį vertinimą dėl to, kas etiška, o kas – ne.

      Todėl gebėjimas atpažinti ir apdoroti melagingą ar netikslią informaciją dažnai priklauso nuo mūsų pačių. Esame labai svarbus šios sistemos elementas, nes galime tapti melagingo turinio skleidėjais. Kiekvieną kartą, kai pasyviai priimame ir dalijamės informacija jos nepatikrinę, į viešąją aplinką įnešame dar daugiau triukšmo ir sumaišties. Mums tenka tokia pati atsakomybė tikrinti informaciją, kuria dalijamės savo tinkluose, jos patikimumą, kaip ir patiems turinio kūrėjams.

      Informacinėje aplinkoje egzistuoja trys manipuliacinio turinio rūšys. 

      Misinformacija – tai melaginga informacija, skleidžiama be tikslo suklaidinti (pavyzdžiui, žurnalistų klaidos, gandai ir spėlionės). 

      Dezinformacija – tai taip pat melaginga informacija, tačiau ji sąmoningai kuriama siekiant pakenkti ar reklamuoti asmenį, socialinę grupę, politinę organizaciją ar šalį, užsidirbti pinigų ar tiesiog pasilinksminti. 

      Dezinformacija dažnai gali tapti misinformacija; viskas priklauso nuo to, kas ir kodėl ja dalijasi. Pavyzdžiui, jei politikas tikslingai skleidžia klaidingą informaciją straipsnių, nuotraukų ar memų forma, tai yra dezinformacija. Kai asmuo, pamatęs šią dezinformaciją, ja patiki ir ja dalijasi, nesuvokdamas, kad ji melaginga, ji laikoma misinformacija. Kartais tai gali tapti labai painu, todėl kai kurie ekspertai pasiūlė vietoj šios sąvokos naudoti terminą „sustiprinta propaganda“, jei galima įrodyti, kad pirminis skleidėjas ją sukūrė sąmoningai.

      Daug dezinformacijos yra pagrįsta pusiau tiesa, kai melas pateikiamas su tam tikra teisinga informacija arba nutylimas svarbus kontekstas. Tai daroma siekiant suteikti daugiau patikimumo. Tokiuose dezinformacijos pranešimuose dažnai nurodomi „liudininkai“ arba „tyrimai“, kurie gali būti visiškai suklastoti arba klaidingai interpretuoti. Dezinformaciją kartais kruopščiai parengia specialistai ar politiniai technologai, kad įtikintų viešąją nuomonę tam tikro tikslo naudai arba tiesiog pasėtų abejones, sukeltų ginčus. 

      Malinformacija – tai informacija, kuri iš esmės yra teisinga, bet naudojama siekiant pakenkti asmeniui, organizacijai ar šaliai. Tai gali būti nutekinta asmeninė informacija, intymios nuotraukos ar kitas kompromituojantis turinys. Pagrindinis jos tikslas – sugriauti asmenų ar organizacijų reputaciją.

      Kas yra kas?

      Kas yra kas?

      Perskaityk šiuos realius pavyzdžius ir nustatyk, kur yra misinformacija, kur dezinformacija, o kur malinformacija.

      1 / 3

      2017 m. prieš pat rinkimus Prancūzijoje į anoniminę dalijimosi dokumentais svetainę „Pastebin“ buvo nutekinti Emmanuelio Macrono elektroniniai laiškai. Tai įvyko likus kelioms valandoms iki Prancūzijoje paskelbto priešrinkiminio naujienų draudimo, pagal kurį žiniasklaidai iki pat balsavimo apylinkių uždarymo draudžiama cituoti rinkimuose dalyvaujančius kandidatus ar jų šalininkus. Dauguma žurnalistų susirašinėjimą vertino atsargiai, tačiau botai, politiniai oponentai ir oficialus „WikiLeaks“ puslapis „Twitteryje“ ėmė skleisti informaciją per socialinę žiniasklaidą.

      Tai yra pavyzdys:

      2 / 3

      Skiepų skeptikas, informacinių technologijų specialistas Ugnius Kiguolis, protestuodamas prieš galimybių pasą, sukūrė internetinę svetainę, skirtą pašiepti šią idėją. Tinklalapį jis sukūrė su labai panašiu domenu „gpasas.it“, kai tikrasis adresas yra „gpasas.lt“ ir panaudojo tas pačias vizualizacijas, šriftus ir spalvas. Klaidinančiame puslapyje melagingai teigiama, kad galimybių paso negaus tie, kurie vėluoja mokėti mokesčius, turi skolų, yra teisti ar perkantys žalingas prekes. Tekste taip pat išvardinta 20 esamų ir būsimų vietų, į kurias patenkant reikės galimybių paso. Dalis jų yra neaptartos Vyriausybėje ir išgalvotos. Dėl tokios U. Kiguolio veiklos Registrų centras kreipėsi į policiją.

      Tai yra pavyzdys:

      3 / 3

      Keletas žiniasklaidos priemonių visame pasaulyje, įskaitant Baltijos šalis, pandemijos pradžioje pranešė, kad susirgus COVID-19 Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nerekomenduoja vartoti ibuprofeno, nes tai sukelia sveikatos problemas. Šios naujienos buvo parašytos po spaudos konferencijos, kurioje atstovas spaudai neva pasakė, kad PSO verčiau rekomenduotų vartoti kitą skausmą malšinančią priemonę – paracetamolį. Vėliau organizacija atšaukė šį pareiškimą, nurodydama įrodymų trūkumą. Tačiau klaidinga rekomendacija jau buvo pasklidusi tiek tradicinėje, tiek socialinėje žiniasklaidoje.

      Tai yra pavyzdys:

      / 3

      Ačiū už atsakymus!

      Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

      Ačiū už atsakymus!

      Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

      Ačiū už atsakymus!

      Jeigu norite galite dar kartą atlikti testus ir prieiti prie kurso turinio.

      Dezinformacija sąmoningai suklastotas, siekiantis manipuliuoti turinys. Pavyzdžiui, tyčinis gandų, sąmokslo teorijų skleidimas arba melagingų naujienų rašymas dėl politinių, finansinių priežasčių ar trolinimas.
      Malinformacija informacija, kuri gali būti teisinga, bet platinama siekiant pakenkti ir įbauginti. Pavyzdžiui, dalijimasis kieno nors asmeniniais elektroniniais laiškais ar privačiomis nuotraukomis internete – nors tai nėra melaginga informacija, ji platinama su piktavališkais ketinimais.
      Misinformacija klaidinga informacija, kurią platina asmenys, nesuvokiantys, kad ji yra klaidinga arba klaidinanti. Tikslas nėra pakenkti, tačiau poveikis gali būti žalingas.
      Propaganda idėjų ir kitokios informacijos skleidimas siekiant paveikti ar paskatinti tam tikrą požiūrį, elgseną ar veiksmus naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija.
      Viešoji nuomonė visuma individualių nuomonių, nuostatų ir lūkesčių visuomenei svarbių klausimų ar problemų atžvilgiu.
      dictionary.cambridge.org
      verified.ed-era.com
      < Ketvirtas skyriusB dalis >
      Sukurta Remia
      Irex logo Media logo DoS logo

      Very Verified: Nuotolinis medijų raštingumo kursas parengtas JAV valstybės departamento “Medijų raštingumas Baltijos šalyse” programos, administruojamos pasaulinės plėtros ir švietimo organizacijos IREX. Naudojama “Išmokite atskirti” (angl. “Learn to Discern”) prieiga, padedanti didinti visuomenės atsparumą dezinformacijai ir manipuliacijai.

      Užsiregistruoti
      • Apie kursą
      • Mokymosi formatas
      • Skyriai
      • FAQ
      • Mišrus mokymasis
      • Taisyklės ir sąlygos

      IREX
      info@veryverified.eu

      Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų vartotojo patirtį.
      Skaityti daugiau: Taisyklės ir sąlygos

      Tinkinkite pasirinkimą