Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų vartotojo patirtį.
Skaityti daugiau: Taisyklės ir sąlygos
Informacinė netvarka
Informacinė erdvė yra užteršta. Didžiuliai nekokybiško turinio kiekiai įsiveržia į mūsų asmeninę informacinę ekosistemą, užgožia mūsų gebėjimą matyti ir konstruktyviai bendrauti, destabilizuoja ir poliarizuoja visuomenę bei kenkia bendruomenėms visame pasaulyje.
Visas žurnalistinis turinys turėtų būti tikrinamas, kad informacija būtų galima pasitikėti. Pagal Profesionalių žurnalistų draugijos etikos kodeksą, vienas pagrindinių žurnalistikos principų – tikrinti informaciją naudojantis keliais šaltiniais. Tačiau net ir žurnalistai ne visada laikosi šios taisyklės. Kartais dėl žurnalistams daromo spaudimo greitai paskelbti informaciją, galbūt dėl nepakankamo išsilavinimo ar supratimo trūkumo autoriai gali apsirikti. Kartais nepatikrinto turinio tikslas gali būti paprasčiausiai padidinti svetainės lankomumą. Tačiau kiti turinio internete kūrėjai, pavyzdžiui, garso ir vaizdo turinio kūrėjai, nuomonės formuotojai ar tavo pažįstami, net neturi jokių formalių taisyklių, kurių reikėtų laikytis – tik savo asmeninį vertinimą dėl to, kas etiška, o kas – ne.
Todėl gebėjimas atpažinti ir apdoroti melagingą ar netikslią informaciją dažnai priklauso nuo mūsų pačių. Esame labai svarbus šios sistemos elementas, nes galime tapti melagingo turinio skleidėjais. Kiekvieną kartą, kai pasyviai priimame ir dalijamės informacija jos nepatikrinę, į viešąją aplinką įnešame dar daugiau triukšmo ir sumaišties. Mums tenka tokia pati atsakomybė tikrinti informaciją, kuria dalijamės savo tinkluose, jos patikimumą, kaip ir patiems turinio kūrėjams.
Informacinėje aplinkoje egzistuoja trys manipuliacinio turinio rūšys.
Misinformacija – tai melaginga informacija, skleidžiama be tikslo suklaidinti (pavyzdžiui, žurnalistų klaidos, gandai ir spėlionės).
Dezinformacija – tai taip pat melaginga informacija, tačiau ji sąmoningai kuriama siekiant pakenkti ar reklamuoti asmenį, socialinę grupę, politinę organizaciją ar šalį, užsidirbti pinigų ar tiesiog pasilinksminti.
Dezinformacija dažnai gali tapti misinformacija; viskas priklauso nuo to, kas ir kodėl ja dalijasi. Pavyzdžiui, jei politikas tikslingai skleidžia klaidingą informaciją straipsnių, nuotraukų ar memų forma, tai yra dezinformacija. Kai asmuo, pamatęs šią dezinformaciją, ja patiki ir ja dalijasi, nesuvokdamas, kad ji melaginga, ji laikoma misinformacija. Kartais tai gali tapti labai painu, todėl kai kurie ekspertai pasiūlė vietoj šios sąvokos naudoti terminą „sustiprinta propaganda“, jei galima įrodyti, kad pirminis skleidėjas ją sukūrė sąmoningai.
Daug dezinformacijos yra pagrįsta pusiau tiesa, kai melas pateikiamas su tam tikra teisinga informacija arba nutylimas svarbus kontekstas. Tai daroma siekiant suteikti daugiau patikimumo. Tokiuose dezinformacijos pranešimuose dažnai nurodomi „liudininkai“ arba „tyrimai“, kurie gali būti visiškai suklastoti arba klaidingai interpretuoti. Dezinformaciją kartais kruopščiai parengia specialistai ar politiniai technologai, kad įtikintų viešąją nuomonę tam tikro tikslo naudai arba tiesiog pasėtų abejones, sukeltų ginčus.
Malinformacija – tai informacija, kuri iš esmės yra teisinga, bet naudojama siekiant pakenkti asmeniui, organizacijai ar šaliai. Tai gali būti nutekinta asmeninė informacija, intymios nuotraukos ar kitas kompromituojantis turinys. Pagrindinis jos tikslas – sugriauti asmenų ar organizacijų reputaciją.